Sprendimų medis ir realios galimybės

Dėmesys į miškus atkreiptas — metas ieškoti sprendimų!

sprendimų medis ir realios galimybės

Atsisakykime ūkinių kirtimų saugomuose miškuose ir įtvirtinkime tai šalies sprendimų medis ir realios galimybės dokumentuose. Pasidalinsiu savo nuomone.

Ieškoma būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą kaip kad Lietuvoje net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc.

Aš manau, kad atėjo metas ne apsiriboti vienu masyvu ar dėlioti kosmetinius ir techninius sprendimus kurių taip pat tikrai reikiabet kartu iš naujo spręsti miškų ekosistemos naudojimą iš esmės. Kitaip tariant, kad miško kirtimo saugomose teritorijose faktiškai neliktų, o miškas būtų matomas kaip vertinga ir saugoma ekosistema, ne kaip auginama lentų plantacija.

sprendimų medis ir realios galimybės

Toks siekis galėtų būti įtvirtintas nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, juolab, kad tokiam siekiui pasiekti reiktų ne vienos vyriausybės. Suprantu, kad tuomet kiltų klausimas, kas kompensuotų valstybiniuose ir privačiuose miškuose prarandamą ūkinę naudą. Valstybinių miškų atveju reikėtų platesnės diskusijos — kiek mes galime sau leisti sumažinti pajamų iš miško ūkio į gitabo ženklas biudžetą.

Pripažįstu jog nemanau, kad čia sulauktume didelio entuziazmo mažinti į biudžetą gaunamas pajamas. Paraleliai derėtų dar labiau vystyti galimybes generuoti pajamas iš alternatyvių veiklų — pvz. Manau, kad taip pat verta vertinti ir galimybes intensyvinti ūkinį miško naudojimą už saugomų teritorijų gamtosauginiu požiūriu mažiau vertingose teritorijose.

sprendimų medis ir realios galimybės

Tuo tarpu privačių savininkų sklypus būtų teisinga išpirkti, ar kompensuoti galimus ekonominius praradimus mainais į ilgametes gamtosaugos sutartis įpareigojančias saugoti mišką.

Suprantu, kad tai kainuotų daug. Labai daug. Visgi, būkim biedni, bet teisingi — kitaip iš esmės neišspręsime dabartinės situacijos kai privažiuojant nacionalinį parką miško peizažas iš esmės nepasikeičia ir dūsaudami prisimenam per TV matomus sengirių vaizdus iš įvairių pasaulio vietų. Dabartiniame diskurse girdžiu, jog Aplinkos ministerija visai realiai svarsto galimybes išpirkti vertingus sklypus. Sprendimų medis ir realios galimybės dalies atskirose iniciatyvose tai jau ir daroma ar planuojama daryti netolimoje ateityje.

Realių galimybių sprendimo medis

Žinoma, pilnai įgyvendinti siekiui lėšų reikėtų gerokai daugiau. Visgi, gal situacija nėra beviltiška? Tam galima būtų pritraukti ES lėšas, yra fondai, kur žemės išpirkimas yra skatinamas. Galiausiai, matau prasmės išpirkti ir kirtavietes — jos kainuotų gerokai pigiau, o palaukti kokį 80 metų kol atsikurs gamtinė buveinė šioje ekosistemoje nėra jau taip daug. Ir ypač jei prisiminsim, jog geras miškininkas tvarko mišką ne savo, bet ateities kartoms.

Tokios idėjos jau senokai sklandė ir labai gaila, kad iki šiol nebuvo realizuotos. Dabar vis dar yra puiki dirva joms atsirasti. Matomai būtų racionalu tam atrinkti mūsų Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinius parkus, dalį regioninių parkų bei draustinių. Ta kaip galima užsidirbti pinigų namuose be interneto proga pasidalinsiu ir ką manau apie šiuo metų esantį sujudimą miškų klausimais.

kaip aš galiu užsidirbti internetu

Aš palaikau Aplinkos ministerijos atliekama miškų ūkio reformą. Kritiškai vertinu kai kuriuos aspektus kaip tai buvo daroma, bet suprantu, kad sąlygos šiai reformai buvo ir yra ypatingai sunkios. Labai džiaugiuosi jog naujai suformuotoje miškų ūkio institucijoje atsirado ir taip reikalingas atskiras gamtosaugos skyrius, kuriame dirba puikūs žmonės, gerai išmanantys savo sritį. Manau, jog Vyriausybė padarė didelę politinę klaidą didindama miškų kirtimo normą.

Nesu miško ūkio specialistas, bet girdint skirtingus argumentus, manau, kad dalykiniu požiūriu šis sprendimas gal ir nėra didesnė tragedija tačiau tikrai tai nėra kažkas gero.

Visgi imtis tokio sprendimo kai visuomenė dar nėra įgavusi pasitikėjimo naujai miškų ūkio institucijai, kai neužgijusios reformos žaizdos, buvo didelė politinė klaida.

sprendimų medis ir realios galimybės

Manau, kad kita klaida buvo Aplinkos ministerijai nusprendus ginti ir teisinti šitą Vyriausybės sprendimą. O dar tas teisinimas komunikaciškai buvo labai jau nevykęs. Teisybės dėlei reiktų pripažinti liaudies išmintį, jog kas nedaro klaidų — nedaro nieko.

Natūralu, jog tai išprovokavo visuomenės pasipiktinimą, įvairius judėjimus. Kai kuriuos judėjimus matydamas kaip jie formavosi, vertinu atsargiai. Panašu jog kokteilį maišė politinės jėgos, prieštaraujančios miškų refomos idėjai ir bijodamos prarasti ilgametį įdirbį įsitvirtinant urėdijų pozicijose. Jėgos, kurioms nenusisekė rinkimai ir politikai norintys visuomenės susierzinimą išnaudoti kaip galimybę užlipti ant bačkos, pamojuoti kitų pasiūta vėliavą ir taip gauti daugiau viešumo balų.

Matau jog protestas Labanore vertinamas nevienareikšmiškai. Taip pat todėl jog jie iškėlė miškų ūkio saugomose teritorijose problematiką kuri yra jau giliai įsisenėjusi į kitą lygį.

Pareiškėjo teigimu, Taryba neturėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes jie surinkti ne atsakovo, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Taip, komunikacijoje buvo visko, tame tarpe ir sutirštintų spalvų, iš konteksto ištrauktų interpretacijų kurios gali klaidinti. Na, bet iš tiesų taip daromos kampanijos atkreipiančios visuomenės dėmesį.

Vilkaviškio rajono savivaldybė - Investicinė aplinka

Dėmesys į įsisenėjusią ir esminę problemą apkreiptas, metas ieškoti sprendimų. Nuotraukoje — vaizdas iš Švedijos. Čia vietos Hakan su žmona Ulrika įsigijo nemažą ūkį kaime.

  1. Konkurencijos tarybos nutarimai | Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
  2. Problemų medis by Katazina Milos on Prezi
  3. Kaip subalansuoti galimybes

Hakan turėjo viziją — įkurti ūkį sugyvenantį santarvėje su gamta. Jame yra ir miško sklypas. Vietos miškininkams Hakan pasišovė įrodyti jog naudodamas sklypą jis gali uždirbti gerokai daugiau pajamų nekirsdamas miško nei jį iškirtęs.

Video galerija (4)

Kiekvieną žiemą jis pastatydavo vis po mažą svečių namelį, naudodamas senąsias technologijas. Ilgainiui atsirado ir nameliai sprendimų medis ir realios galimybės, didesnis namelis — restoranas.

sprendimų medis ir realios galimybės

Čia niekur nėra elektros, o svečiai maitinami ūkyje užaugintomis gerybėmis. Čia Hakan siūlo sustoti ir įsibūti gamtoje, niekur neskubėti.

Vasara jis priima svečius, o žiemą — keliauja po pasaulį. Apsistoti čia yra gana brangu. Visgi, norint rezervuoti vietą — tuo rūpintis reikia gerokai iš anksto.

Taip pat perskaitykite