Variantų knyga manekenėms. Kokias knygas skaitot?

Juk ir taip aišku, kad be knygų nėra ir skaitytojų. Noriu pabrėžti, kad kalbėsiu apie vaikų literatūrą, bet tai nereiškia, jog vaikų knygą manau esant skirtą tik vaikams.
Knygos pasauliui be skaitytojų? Arba veikiau knygos pasauliui be skaitytojų vaiku, arba be vaikų, kurie nori, kad jiems skaitytų?
Skaitiniai po žiemos: 2015 metų knygų peržvalga
Laimei, ši paradoksali hipotezė baigiasi klaustuku, ir man patinka įsivaizduoti, kad temos pavadinimą sugalvojo susirūpinęs suaugėlis, o klaustuko ženklą padėjo maištaujantis vaikas, kuriam griežti tėvai leido iš mamytės ar tėvelio rankraščio ištrinti arba variantų knyga manekenėms jo pridėti tik vieną skyrybos ženklą.
Mat neabejotina, kad augantys vaikai ir toliau norės ir variantų knyga manekenėms knygų. Iš tiesų ateityje vaikai, ko gero, patirs didesnį nei kada nors anksčiau knygų poreikį. Pasakojimo poreikis Ne visose kultūrose knygos buvo vienodai svarbios. Daugelis jų — iš dalies dėl klestinčios pasakojimo tradicijos - puikiausiai apsieidavo be knygų.
Per madų šou Vilniuje klupinėjo manekenės ir tai yra visiškai pateisinama
Tačiau naujaisiais variantų knyga manekenėms sakytinė tradicija blėsta, ir kai kuriose visuomenėse tai vyksta taip sparčiai, kad jos nespėja laiku pakeisti ir parinkties įvestis, t. Bet iš esmės be pasakojimo - ar jis būtų rašytinis, ar žodinis — apsieiti negalima.
Tik paryčiais variantų knyga manekenėms elektra ir parabolinės antenos, dėl to prireiks nemažai laiko, kol mirštančią žodinę pasakojimo tradiciją pakeis spausdintos istorijos. Knygų leidyba susijusi su ekonominiu veiksniu. O žodinėje pasakojimo tradicijoje jo nėra. Ji nieko nekainuoja.
Mano gimtojoje šalyje, kaip ir visoje Europoje, įvykių raida truputį kitokia. Spausdinti pasakojimai Norvegijoje įsitvirtino dar tada, kai gyvenome valstietiškoje kultūroje, dar toli buvo iki televizijos ir interneto, nebuvo netgi elektros ir telefonų. Jie pradėti užrašinėti XIX a. Tuo metu apysakos ir literatūrinės istorijos ėmė kompensuoti pamažu nykstančią pasakojimo tradiciją.
Zapad pratybos -- Laikykitės ten su Andriumi Tapinu -- S02E01
Apie m. Pasakojimų klausytojai buvo visa šeima, nors esama ir išimčių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Erotiniai pasakojimai taip pat plito, bet juos, galimas daiktas, pasilikdavo vėlesniam laikui, kai sumigdavo mažieji. Drįstu tvirtinti, kad kai kuriose visuomenėse be knygų galima apsieiti, tačiau pasakojimas yra būtinas, ypač tai pasakytina apie moderniąsias ir postmoderniąsias kultūras, kuriose beveik neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ir netgi ilgų, asmens tapatybę formuojančių šeimos pokalbių, kuriems irgi būdingi epo elementai ir gausybė siužetų.
Blėsta ne tik sakytinė naujosios visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis variantų knyga manekenėms pamato -tradicinis šeimos gyvenimas. Pats savaime rašytinis tekstas neturi jokios realios vertės, nes leidžiama daug beverčių knygų - gerokai per daug.
Kadangi man pabodo kultūrinis pesimizmas, sakau, kad knygų pasaulis klesti, o lietuvių literatūrai sekasi. Taip sakydama galiu būti priskirta literatūrinės savitarnos, saloninių bičiulių, o ne analizuojančių kritikų kategorijai, bet turiu argumentų, kurie man atrodo svarūs. Leidyklų glėbys platus ir gundantis — tik būk raštingas ir nešk rankraštį, viskas bus publikuota!
Mums reikia gerų istorijų, gerų pasakojimų, siužetų - tokių, kurie mus maitintų ir padėtų augti. Sakome, kad pasakojimas variantų knyga manekenėms veikia.
Kokias knygas skaitot?
Nauja šviesa jis nušviečia mūsų egzistenciją ir geba ją pakreipti kita vaga. Indoeuropiečių mitai tai tik vienas gausaus sakytinių pasakojimų lobyno pavyzdys neliesti sėkmingai gyvavo porą tūkstančių metų, o pirmieji šiaurės vokiečių tekstų variantai variantų knyga manekenėms užrašyti tik XIII a.
Vis dėlto noriu išryškinti plačiai žinomą tiesą: visos nacionalinės ir regioninės kultūros amžių amžius nešė ant savo pečių žodinio pasakojimo lobius, kuriuos iki tradicijai žlungant spėjo geriau ar prasčiau išsaugoti raštuose. Gyvuoja gausybė pasakojimų. Ikirašytinės kultūros turtų likučiai užrašomi ir saugomi raštuose, be to, kuriami ir leidžiami nauji variantų knyga manekenėms, apysakos ir dirbtinės pasakos.
Vaikams ir paaugliams leidžiama tiek daug, kad kuriamos nacionalinės vaikų knygų saugyklos.
Meilę dovanojęs pasiūlymas
Daugelis mūsų gyvename tarp trečiosios ir ketvirtosios schemoje minimų pakopų, žetonų mainai vis dar esama kultūrų, kurios peršoka iš pirmosios į ketvirtąją, kitaip tariant, iš valstietiškos visuomenės žodinio pasakojimo tradicijos - į masinę pasaulio kultūrą. Tad kas atsitinka pasakojimui, kai literatūra - ir knyga — susiduria su naujomis informavimo priemonėmis, tokiomis kaip televizija, vaizdo magnetofonai, kompiuteriai, internetas ir t.
Dar per anksti ką nors tvirtinti.
Kol kas esame šios naujosios informacinės technologijos kūdikystėje. Kažin ar suvokiame, kaip ji pakeis mūsų gyvenimą, mąstymo būdą ir visą civilizaciją. Galbūt esame Koperniko dimensijos visuomenės istorijos posūkio liudytojai?
Stotelėse – daugiau knygų lentynėlių
Tik viena galiu pasakyti - pasakojimas išliks. Kol užteks kvapo kalbėtis vieniems su kitais, netrūks ir puikių pasakojimų bei istorijų.
Atminkite, kad vaikams reikia mūsų širdies, meilės, pakilaus ugdymo ir dvasingumo. Mes jau esame geri tėvai. Mes turime širdį, tereikia išmokti klausytis savęs ir vaiko ir taip kurti ypatingą ryšį. Rodykime pavyzdį ir, užuot skubėję vaikui liepti, sulaukime jo vidinio noro veikti kartu.
Žmonių sąmonėje užkoduota nuodugni epinė, arba pasakojamoji, struktūra. Ji tiesiog taip suformuota ir visuomet tokia buvo nuo pat pirmojo mito ar medžioklės nuotykio laikų. Smegenys, ko gero, sukurtos pasakojimui, o ne skaitmeninei ar enciklopedinei informacijai. Jei kas nors iš šios auditorijos variantų knyga manekenėms imtų minėti krūvą svarbių Bazelio miesto faktų, būtų neabejotinai įdomu, ir aš atidžiai klausyčiausi, bet paskui pamirščiau.
Bet jei man papasakotų žavią Bazelio miesto istoriją, ko gero, įsiminčiau ją visam gyvenimui. Jau vien šis skirtumas rodo, kad pasakojimas pranašesnis už dokumentiką, enciklopediją ir kompiuterinį žaidimą. Pasakojimas gyvuoja mumyse, gyvuoja su mumis. Jis mus užkrečia. Klausymas variantų knyga manekenėms skaitymas - tai sąveika Nepaisant visų politinių, kultūrinių ir istorinių takoskyrų, pasakojimas perteikiamas kiekvienos tautos gimtąja kalba.