Variantų genezės matrica.

Antanas Kulakauskas Mykolo Romerio universitetas Habil. Proceso raidos lūžių paieškos:  m.

Įtampa istorikų bendrijoje XX a. Kuo marksistinė metodologija prisidėjo prie geresnio istorijos pažinimo?

Nedrįstu prisiskirti šio mąstytojo mokymo variantų genezės matrica amžinas ir nekintamas esybes atstovams, tačiau prieš imdamasis rašyti kokį nors tekstą visuomet laukiu, kol kasdienių įspūdžių, pokalbių nuotrupų, regėtų vaizdų ar perskaitytų frazių koliaže išryškės kokia nors aiški idėja, paskui kurią galėčiau sekti spėliodamas, kur ji mane nuves.

Taip nutiko ir prieš sėdant rašyti apie sovietinių laikų lietuviškąją istoriografiją. Tai kontrolė. Įvairūs kultūrologai, filosofai ir kino kritikai nepailsdami narstė kiekvieną šio filmo epizodą, jo scenarijaus tankmėje įžvelgdami tibetietiškojo ir zen budizmo, gnosticizmo, klasikinės ir šiuolaikinės vakarietiškos epistemologijos, populiariosios kvantinės mechanikos, Carlo Jungo analitinės psichologijos ir antrarūšių Honkongo veiksmo filmų idėjų bei įtakų samplaiką.

Į sparčiai gausėjančią šio filmo gerbėjų armiją nedvejodamas įsirašiau kriptovaliutos doleris aš. Tačiau greitai kintančiame pasaulyje gyvenančio istoriko tapatybė neleido šio kinematografo reiškinio traktuoti vien tik kaip išskirtinės audiovizualinės pramogos. Variantų genezės matrica kiek neabejoju, kad brolių Wachowskių kūrinys ilgainiui sudomins praeities tyrinėtojus, norėsiančius apibrėžti XX—XXI a. O štai — m.

Matrica nebeegzistuoja?

Matricos nelaisvėje by Aidai - Issuu

Bent jau aš tuo linkęs stipriai abejoti. Tikrovės dykuma visai čia pat. Šią knygą — apie kitą, ankstesnę Matricos versiją, egzistavusią ir Lietuvoje, — parengiau  m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apgintos disertacijos pagrindu.

Aurimas Švedas. „Matricos nelaisvėje“ (fragmentai)

Nuo gynimo iki knygos pasirodymo praėjo daugiau nei dveji metai — netrumpas laikotarpis, viena vertus, atnešęs daugybę permainų profesinėje veikloje, kita vertus, nepaleidęs iš sovietmečio istoriografijos svarstymų lauko. Rašant knygą neišvengiamai teko spręsti dilemą, kamuojančią visus disertacinių Pratarmė publikacijų autorius: kaip giliai ir esmingai dera keisti pirminį teksto variantą?

Didžiausią postūmį tobulinti tekstą suteikė disertacijos gynimo metu įvykusi laisva ir kūrybiška diskusija, kurioje buvo išsakyta ne viena taikli pastaba ir pasikeista vertingomis įžvalgomis. Už tai, kad minėtas posėdis netapo formaliu ritualu, esu dėkingas savo oponentams — doc. Rasai Čepaitienei ir doc.

Seimo rinkimų ] 1. Ši įvairiomis atmainomis pas Nyčę sutinkama idėja yra vienas didesnių mąstytojo pasiekimų vertybių perkainojimo srityje. Naujo kilčiai bei progresui būtini: transgresija, bifurkacija, pusiausvyros sugriovimas, - t. Tai taikoma ne tik biologijos, bet ir kultūros sričiai.

Antanui Kulakauskui, taip pat disertacijos gynimo tarybos nariams: habil. Tamarai Bairašauskaitei, prof. Šarūnui Liekiui, prof. Zenonui Norkui. Vaisingą polemiką įžiebė ir žurnale Naujasis Židinys-Aidai pasirodžiusios su disertacija susijusios sakytinės istorijos šaltinių publikacijos. Iš naujo persvarstyti ir įvertinti variantų genezės matrica kuriuos savojo tyrimo aspektus buvau priverstas ir sklaidydamas naujausią dalyko istoriografiją.

Visa tai vertė žengti naujus žingsnius sovietmečio istoriografijos tyrimo lauke.

Paprastai apžvelgdamas nueitą kelią žmogus ne tik įvertina atstumą, bet ir prisimena tuos, kurie tapo jo bendrakeleiviais bei pagalbininkais keliaujant. Šiuo požiūriu visų pirma noriu padėkoti disertacijos vadovui prof. Alfredui Bumblauskui, kuris nešykštėjo man laiko ir dosniai dalijosi idėjomis.

Didžiulį dėkingumą jaučiu ir dar vienam žmogui — doc. Sigitui Jegelevičiui — padėjusiam nepaklysti archyvų džiunglėse ir ne kartą pagelbėjusiam tikrinant įvairias galvoje kirbančias hipotezes. Šalia šių žmonių atskiro paminėjimo nusipelno visa VU Istorijos fakulteto bendruomenė, kurios narių paramą ir intelektualinį užnugarį jaučiau visą laiką knebinėdamasis sovietmečio istoriografijoje.

Vienas šios intelektinės bendrystės partnerių — Nerijus Šepetys — ėmėsi dėmesingai ir nelabai gailestingai redaguoti knygos tekstą. Ji būtų kitokia jei ne habil. Alvydo Nikžentaičio palaikymas, dr.

Dariaus Staliūno, dr. Algimanto Katiliaus ir fotografo Vido Naujiko pagalba ieškant sovietmečio istorikų gyvenimą atspindinčių nuotraukų, o taip pat — visų interviu dalyvių geranoriškumas dalinantis prisiminimais apie patirtį realybės dykumoje.

Daugiausiai dėmesio variantų genezės matrica dviem istorijos sintezių elementams — laiko ir erdvės modeliams. Greta šių Lietuvos istoriją atspindėjusių ir tuo pat metu klastojusių tekstų taip pat analizuojami negausūs istorikų bandymai ieškoti alternatyvų Lietuvos, kaip Rusijos įtaką nuolat patiriančio objekto, vaizdiniui bei istorinę tikrovę unifikuojančiai ekonominių formacijų kaitos schemai.

Tokiais penkiais žingsniais atkuriamas kolektyvinis itin komplikuotomis sąlygomis dirbusios praeities tyrinėtojų bendrijos paveikslas ir nubraukiamos užmaršties dulkės nuo vis giliau į bibliotekų fondų prietemą perkeliamų sovietmečiu parašytų istorijos knygų.

Atliekant pastarąjį veiksmą teko patirti tai, apie ką byloja šiuolaikiniai istorijos variantų genezės matrica kiekvienas tyrėjas, imdamasis praeities rekonstrukcijos, tuo pat metu konstruoja arba kitaip — sukuria savąjį tyrimo objektą, pasiūlydamas savitą požiūrį į jį dominančias problemas. Pastaroji patirtis neleidžia pasinerti į saldžią saviapgaulę, kad sovietmečio lietuvių istoriografijos tyrimuose pasakytas paskutinis žodis.

Lietuviškoje istorijos mokslo tradicijoje praeities tyrinėtojų akademinė savistaba — vis dar retenybė: esama kriptovaliutų investavimo strategijos bandymų žvelgti į praeities tyrimų raidą instituciniu ir biografiniu požiūriu, gilintis į atskirų problemų sprendimo peripetijas, parodyti tam tikrų mokyklų ar krypčių genezę bei sklaidą.

Šių bandymų nepakanka norint atsakyti į daugelį klausimų, kuriuos kelia šiuolaikinio istorijos mokslo pokyčiai, todėl Lietuvos variantų genezės matrica istorija nėra praeities tyrinėtojų savivoką bei profesinę tapatybę formuojantis veiksnys. Dėl šios priežasties ji negali pagelbėti dabartiniams istorikams priimti daugelio gyvenamojo meto iššūkių ir spręsti aktualius istoriografijos funkcionavimo visuomenėje klausimus.

Tokioje situacijoje imantis rašyti istoriografijos istoriją, reikia ir visuomenei suprantama forma pavaizduoti istorikų bendrijos veiklą variantų genezės matrica jos rezultatus, ir šiai bendrijai variantų genezės matrica perprasti visuomenės poreikių ir interesų kaitą.

Istoriografijos istorikas turi tapti tarytum moderatoriumi, prisidedančiu prie šiuolaikinės visuomenės, jos istorinės sąmonės pavidalų ir kaitos analizės1. Tik priėmus variantų genezės matrica vaizdinį gali atsirasti korektiško ir kūrybiško atskirų praeities tyrinėtojų bei juos vienijančių institucijų dialogo prielaidos; tik taip galima geriau suvokti, kokius iššūkius nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrijai kelia visuomenė bei laikotarpis ir stengtis juos prisiimti.

Sovietmečio lietuvių istoriografijos3 tyrimai galėtų ženkliai prisidėti variantų genezės matrica minėtų praeities tyrinėtojų bendruomenės savivokos pokyčių.

Tik pamėginus aptarti ir įvertinti itin komplikuotomis sąlygomis 14 Matricos nelaisvėje dirbusių praeities tyrinėtojų situaciją, perpratus tuometinio oficialiojo diskurso ypatybes4 bei jo kūrimo mechanizmus ir užfiksavus alternatyvų5 unifikuotoms praeities vaizdavimo schemoms kontūrus, bus galima atsikratyti tam tikro nejaukumo jausmo, patiriamo žvelgiant į šios epochos veidrodžius prekyba voverėmis istorikų tekstus.

Taigi žvilgsnis į sovietmečio istorikų tekstus po ųjų Lietuvoje susikūrusiai praeities tyrinėtojų bendruomenei ir visai visuomenei yra tiesiog būtinas norint suvokti kas ir kodėl mes esame šiandien, ko ir kokiu būdu galime pasimokyti iš nesenos savo patirties, idant be baimės žvelgtume į praeitį ir viltingai brėžtume ateities kontūrus.

Kodėl istoriografijos tyrinėtojai sklaidydami tas pačias knygas regi skirtingus dalykus? Keturios tyrimą sąlygojusios problemos.

Imtis tyrimo, vėliau išaugusio į variantų genezės matrica knygą, pirmiausia skatino radikalūs nuomonių skirtumai vertinant vakarietiškąją ir sovietinę marksizmo versijas bei pastarosios paveiktą istoriografijos tradiciją, egzistavusią SSRS ir Vidurio Rytų Europoje. Pirmoji problema. Vakarietiškosios marksizmo versijos traktuotėse esama akivaizdžios takoskyros, kurios svarbiausi atskaitos taškai yra: 1.

Marksizmo, kaip teorinių ir metodologinių postulatų sistemos, galimybių prisidėti prie istorinio pažinimo kumuliacijos neigimas6. Marksizmo, kaip savarankiškos istoriografinės krypties, mokyklos ar paradigmos, samprata7.

Greta šių priešingų požiūrių klostosi ir kitos nuomonės, kurių šalininkai kritikuoja tam tikrus spekuliatyvius marksizmo elementus ar prieštaras, sureikšmindami konkrečius, pažinimui svarbius momentus8. Šiuo atveju itin svarbu tai, kad minėtieji požiūriai nepateikia konk­ rečių sovietinės marksizmo versijos analizės bei vertinimo įrankių, tary­ tum palikdami sovietinę istoriografiją nuošalėje.

Antroji problema. Pasaulio istoriografijoje suformuluotuose sovietinio marksizmo arba marksizmo-leninizmo vertinimuose galima skirti keturis požiūrius: Įvadas 1. Besąlygiškas atsiribojimas nuo šios istoriografinės tradicijos, jos neigimas arba ignoravimas Šie prieštaringi vertinimai nulemti pačios tuometinės praeities tyrimų tradicijos nevienalytiškumo.

Ir Sovietų Sąjungoje, ir socialistinio bloko šalyse istorikai sąmoningai rinkosi skirtingą elgseną marksizmoleninizmo atžvilgiu: 1. Rašė atvirai konjunktūrinius variantų genezės matrica, neatitinkančius elementariausių mokslinių kriterijų, siekdami variantų genezės matrica lengvesnės akademinės karjeros. Stengėsi pozityviai išnaudoti Karlo Marxo ir Friedricho Engelso tekstų konceptualias galimybes.

Trečioji problema. Šią situaciją lemia tai, kad sovietmečio lietuvių istoriografijoje stokota antrąjį Gurevičius nužymėtą ir trečiąjį Grabs­kio ir Stobieckio pabrėžiamą kelius aiškiai pasirinkusių tyrėjų. Ketvirtoji problema. Išvardytųjų požiūrių į sovietinę istoriografiją negana, norint pasiūlyti korektiškas jos apibrėžtis.

Aptartosios nuomonės pirmiausia nulemtos aksiologinės perspektyvos, t. Tačiau aksiologinis požiūris nėra pakankamas, nes neleidžia matyti sovietmečio istoriografijos kaip visumos ir nesuvokia jos, kaip beveik penketą dešimtmečių trukusios Lietuvos istorijos epochos esmingos kultūrinės dalies kaip tik tai siūlo fenomenologinė perspektyva Akivaizdu, kad būtina derinti fenomenologinę ir aksiologinę perspektyvas, nes tai leistų variantų genezės matrica apibrėžti sovietmečio istoriografijos reiškinį.

Kaip apibrėžti tyrimo horizontą? Brokerio rinkinio finansinis reitingas orientyrai. Svarbiausias šios knygos tikslas, kurį sau kelia autorius, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas istoriografines problemas, yra atskleisti sovietmečio lietuvių istoriografijos oficialiojo diskurso formavimąsi, parodyti, kaip veikė jį kūrę mechanizmai, ir aptarti, kokius elgesio modelius rinkosi istorikai, patirdami šio diskurso spaudimą, bei atsakyti į klausimą, ar už unifikuotų teiginių — tekstų apie Lietuvos istorijos praeitį — masyvo galima įžvelgti savarankiško mąstymo alternatyvų.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus svarstomos penkios klausimų grupės, atveriančios fenomenologinio ir aksiologinio žvilgsnio į sovietmečio lietuvių istoriografiją galimybes: Kokią vietą ir vaidmenį sovietinės valstybės socialinėje sistemoje komunistų partija buvo paskyrusi istorijos mokslui?

Kokios institucijos formavo oficialųjį istoriografijos diskursą, privalantį atliepti partijos elito lūkesčius, ir palaikė jo gyvybingumą? Kokias asmenybes, jų konjunktūrinius arba variantų genezės matrica žingsnius, kuriamas įtampas ir konfliktus galima laikyti lemtingais sovietmečio istoriografijos raidoje? Ar istorijos mokslui Lietuvoje — m. Kokios svarbiausios sovietmečiu rengtų Lietuvos istorijos sintezių laiko ir erdvės modelių savybės? Ar šie modeliai yra logiškai pagrįsti, variantų genezės matrica ir adekvačiai išreiškiantys lietuvių tautos praeities specifiką?

Ar sovietmečio lietuvių istoriografijoje būta bandymų kūrybiškai taikyti Marxo ir Engelso idėjas? Kas lieka už tyrimo horizonto? Sovietmečio lietuvių istorio­ grafija — labai įvairialypė, ją formavo kelios praeities tyrinėtojų kartos, palikusios didžiulį tekstų masyvą Dėl šių priežasčių būtina itin preciziškai apibrėžti tyrimo objektą, įvedant šiuo atveju neišvengiamas išlygas. Chronologinė išlyga. Knygoje išsamiau nenagrinėjamas pirmasis sovietmetis23 — ir apeinami Michailo Gorbačiovo inicijuotos perestroikos procesai.

1. Gruodžio 1 d.
2. Originalios idėjos užsidirbti pinigų internete

Baigiamuoju atramos tašku galima laikyti  m. Erdvinė išlyga. Lietuvių sovietmečio istoriografija buvo integrali SSRS susiklosčiusios —jei ne sistemos, tai bent tradicijos — dalis. Šioje monografijoje nagrinėjami tik Lietuvoje vykę procesai, atsižvelgiant ir į tai, kad visos SSRS mastu pasireiškusios istoriografijos raidos tendencijos jau susilaukė dėmesingų tyrimų apie tai žr.

Visõs totalitarinės valstybės erdvinis dėmuo yra svarbus gilinantis į atskirus mokslo politikos formavimo arba metodologinių ar ideologinių įtampų genezės klausimus, taip gilinantis į vidinės tyrinėtojo laisvės problemą.

Dalykinės išlygos. Siekiant aprėpti visą sovietmečio istoriografijos diskursą, kai kurių specifinių ypatybių preparavimas vis kitokiu 17 18 Matricos nelaisvėje metodu ar prieiga veikiau trukdytų, nei pagelbėtų siekiant apibend­ rinimų. Todėl… 1. Čia apsiribota variantų genezės matrica bendriausių variantų genezės matrica fiksavimu. Tikslesnius šios jau drąsiai vadintinos sovietine istoriografijos krypties apibendrinimus galima būtų teikti tik atskirai patyrinėjus ir įvertinus net ir šios kiaurai ideologizuotos XX a.

Lietuvos istorijos srityje pasitaikančius korektiškus empirinius tyrimus Įvesti šią išlygą monografijoje leido suvokimas, kad tam tikrų empiriškai korektiškų tyrimų egzistavimas komunistinio pragmatizmo tekstų sraute variantų genezės matrica nepakoreguos bendrojo istoriografijos vaizdinio.